Kovo mėnesį Lietuvą sukrėtė tragiškas įvykis. Kelmės rajone po sprogimo žuvo jaunas vyras, o jo paauglė dukra buvo sunkiai sužeista. Kaip vėliau paaiškėjo, tragedija įvyko dėl nesprogusios Pirmojo pasaulinio karo laikų prieštankinės minos.

Tokių įvykių Lietuvoje nutikę ne vienas. Po pasaulinių karų likę neišminuoti sprogmenys yra nusinešęs ne vieną gyvybę. Dar daugiau žmonių yra suluošinta.

Pavojinga net pajudinti

Tūkstančiai nesprogusių sprogmenų iki šiol guli be priežiūros įvairiose Lietuvos vietose. Dažniausiai aptinkami nuo Antrojo pasaulinio karo užsilikę artilerijos sviediniai ir minosvaidžio minos. Tačiau neretai pasitaiko granatų ar net aviacinių bombų.

Dalis jų per dešimtmečius surūdijo, buvo pažeisti traktorių ar kitos technikos. Tokie sprogmenys tampa ypač pavojingi. Jie gali sprogti netgi nuo menkiausio sujudinimo.

Kai kurių regionų ūkininkai neįsivaizduoja savo pavasarinių ar rudeninių darbų be aptinkamų sprogmenų dirbamoje žemėje. Pavojingiausia, kai žemės ūkio technika užkliudo sprogmenį. Nors ne dažni atvejai, bet pasitaiko, kad jie sprogsta. Paprastai tuomet stipriai apgadinama žemės ūkio technika. Iki šiol žmonių aukų pavyko išvengti.

Būna, kad aptikę sprogmenis „smalsuoliai“ dažnai imasi juos ardyti, nešasi namo ar slepia palėpėse. Dėl tokių neapgalvotų poelgių kasmet Lietuvoje žūsta vienas ar keli žmonės.

Kariuomenė išminuoti nespėja

Didieji Lietuvos miestai – Kaunas, Klaipėda, Šiauliai ir kiti savo ribose slepia dar neatrastus milžiniškus sprogmenų arsenalus.

Tai lėmė didelė šių miestų svarba pasaulinių karų metu. Pavyzdžiui, Kaunas, būdamas viena svarbiausių carinės Rusijos tvirtovių, Pirmojo pasaulinio karo metu „susilaukė“ ypatingo Vokietijos artilerijos dėmesio.

Kitas pavyzdys – Klaipėda. II pasaulinio karo pabaigoje joje virė įnirtingi mūšiai, kurių metu nacistinės Vokietijos veiksmai buvo netgi remiami kovinių laivų apšaudymais iš jūros.

Taip pat didelę dalį aptinkamų sprogmenų sudaro jų sandėliai, kurie keičiantis fronto linijoms būdavo paliekami arba nesėkmingai naikinami, sprogimo metu išbarstant sprogmenis po teritoriją.

Lietuvoje už karo laikų išminavimo darbus atsakinga Lietuvos kariuomenė. Jos išminuotojai kiekvienais metais atlieka apie tūkstantį išminavimo operacijų visoje Lietuvoje. Kartais iki dvidešimt per dieną.

Dirbdami tokiais tempais kariškiai vis tik nėra pajėgūs čia ir dabar išminuoti visą Lietuvą. Didžiausias dėmesys kreipiamas į strateginės svarbos objektus ir visuomeninės reikšmės teritorijas.

Paprastai išminavimo darbus jie atlieka tik tada, kai sprogmuo yra aptinkamas civilių žmonių.

Buvę išminuotojai ėmėsi pilietinės iniciatyvos

Neseniai Lietuvoje įkurta asociacija „Karo palikimo grėsmės prevencija“. Į visuomeninę organizaciją susibūrė į atsargą išėję Lietuvos kariuomenės išminuotojai. Jie nutarė nenutraukti savo ilgametės veiklos ir prisidėti prie apsisaugojimo nuo pavojingo karų palikimo.

Kariai profesionalai, turėdami daugiau nei 10 metų tarnybos patirtį panaudoja savo turimas žinias ieškant sprogmenų ir šviečiant visuomenę.

Organizacija bendradarbiaudama su įvairiomis įstaigomis stengiasi informuoti visuomenę apie sprogmenų keliamus pavojus. Tokia prevencinė veikla padeda išvengti skaudžių pasekmių, kurios gali būti sukeltos neatsakingai elgiantis su po karo užsilikusiais sprogmenimis.

Tai ypatingai aktualu tų regionų gyventojams, kurių teritorijose vyko įnirtingi pasaulinių karų mūšiai, stovėjo sovietinės kariuomenės daliniai ir jie vykdydami ūkinę veiklą dažnai susiduria su nesprogusiais standartiniais sprogmenimis.

Padeda surasti sprogmenis

Žmonėms, planuojantiems savo žemėje vykdyti norimą ūkinę veiklą, dažnai trukdo nuo karo likę artilerijos sviediniai, minosvaidžio minos ir kiti sprogmenys. Tai kelia pavojų ir technikai, ir dirbančių žmonių gyvybėms. Jeigu atrandami sprogmenys – įvedamas planas „Skydas“, kurio metu evakuojami netoliese dirbantys ir gyvenantys žmonės. Jeigu tokie radiniai pasitaiko ne vieną kartą – patiriami nemaži laiko ir materialiniai nuostoliai.

Į atsargą išėję išminuotojai pasinaudodami specialia įranga bei turimomis žiniomis gali įvertinti teritorijos užterštumą nuo karo likusiais sprogmenimis. Kitaip tariant jeigu esate prisiklausę legendų ir įtariate, kad jūsų sodybos teritorijoje yra sprogmenys – galite iš anksto kreiptis į asociaciją. Į asociaciją besikreipiantys asmenys gali gauti kokybišką pagalbą.

Ką daryti radus įtartiną daiktą?

Specialistai perspėja, jog aptikus daiktą nevalia elgtis neapgalvotai. Pirmasis patarimas – nelieskite įtartino daikto ar sprogmens. Kol neliesite – sprogimo tikimybė bus minimali. Atsitraukite nuo galimai pavojingo užtaiso saugiu atstumu. Yra sakoma: „Jei tu matai bombą – bomba mato tave“, todėl reikia pasitraukti kuo toliau ir pasislėpti už sienos ar pastato.

Atkreipkite dėmesį ar virš jūsų galvos nėra langų – įvykus sprogimui dūžtančių langų šukės gali jus sužeisti. Praneškite apie įtartiną daiktą policijai. Nurodykite tikslią jo buvimo vietą ir būtinai sulaukite pareigūnų, kad galėtumėte parodyti kur yra sprogmuo. Belaukdami pasistenkite, kad niekas nesiartintų prie įtariamo sprogmens. Saugus atstumas priklauso nuo įvairių aplinkybių, tačiau išminuotojai žmones dažniausiai evakuoja maždaug 150 metrų spindulių.

Informacijos šaltinis: www.lrytas.lt (http://www.lrytas.lt/lietuvos-diena/aktualijos/karo-sprogmenys-iki-siol-kelia-pavoju-kaip-saugotis.htm) Vidmantas Balkūnas

Share on FacebookShare on Google+Tweet about this on TwitterPin on PinterestShare on LinkedInEmail this to someone
Karo sprogmenys iki šiol kelia pavojų. Kaip saugotis?

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *